SEGEBUTĖS UŽRAŠAI

Šiais metais JAV švenčiama Padėkos Diena sutapo su žydų Hanukkah, toks sutapimas kitą kartą įvyks maždaug po 70 tūkst. metų, tad mano draugai izraeliečiai turėjo svarių argumentų visus draugus įkalbėti švęsti pas juos. Aronsonų šeimyna jau ne pirmą kartą visus žavėjo namų puošnumu, patiekalų skanumu, šilta ir draugiška atmosfera, be to, mes išmokome kažką naujo apie žydų kultūrą ir tradicijas. Mano draugė yra pianistė, atvykusi iš Izraelio, moka šiek tiek rusų kalbą, nes jos geriausi mokytojai buvo išeiviai iš Rusijos; ji dėsytojauja, pati koncertuoja didelėse scenose, o namose lavina savo vaikus. Ji papasakojo ką reiškia Hanukos tradicija, vėliau labai gražiai dainavo abi su dukra dviejų balsų duetą hebrajų kalboje ir uždegė menorosžvakutes. Man visada buvo mįslė, koks gi čia stebuklas, jog nedidelio aliejaus kiekio užteko degti 8 dienoms, kodėl verta tai švęsti. Atsakymas toks: švenčiamas ne stebuklas, bet tautos stiprybė, tautos sugebėjimas išsaugoti savo unikalias tradicijas varguose, karuose, ir daugybėje kitų negandų, bet kokiomis sąlygomis, o maži kasdieniai stebuklai tik daugiau įprasmina žmonių siekius ir darbus.

Aš prisiminiau Sovietinio deficito laikus Lietuvoje, kai iki Naujųjų Metų maisto parduotuvės net aidėjo nuo tuštumo, žmonės minimaliomis išgalėmis, nepaisant valdžios draudimų ruošdavo Kūčių stalą, be jokių išeiginių rasdavo laiko įmantriems tradiciniams patiekalams paruošti. Visi žinojome, kad oficialiai šios šventės negalima minėti, bet visi ją švęsdavome, ir svarbiausia šioje šventėje buvo žmonių nepasidavimas, šeimų susibūrimas, tradicijų perdavimas vaikams. Lietuvių tauta irgi išgyveno sudėtingą išlikimo istoriją, tačiau mes neturime savo kasmetinės tautos ištvermės šventės, kuria skelbutme pasauliui apie savo išlikimo svarbą.

Tai va. Pradžioje pietavome pagal Padėkos Dienos papročius: keptas kalakutas, šviežių daržovių salotos, ankštinės pupelės, grybų padažas, bulvių košė, spanguolių pagardas; o vakarieniavome pagal žydų Hanukos papročius: latkės (bulviniai sklindžiai), obuolių pagardas, salotos "Gaidelis" (tarkuotos morkos, obuolys, česnakas, majonezas), spurgos, šokoladinės-riešutinės bulvytės. Žydiška patiekalų dalis man visiškai autentiškai asocijuojasi su lietuvių valgiais, tad nepabijojau iš anksto pasisiūlyti iškepti šventinių latkių.

Po sočių valgių vaikai dainuodami linksmą dainelę rideno dreidelį (4 pusių vijurkėlis su skirtingais užrašais ant kiekvienos pusės) ir lošė iš šokoladinio gelto monetų. Buvo daug aistrų, įtampos, konkurencijos įkarščio, o viskas baigėsi šokolado persivalgymu. Buvo nuostabiai smagi šventė.

Latkių receptą susiradau "New York"žurnale, norėjau paruošti kažką nekasdieniško, kad nebūtų panašu į eilinius pusryčius. Patiekalas puikiai pavyko, vaikai valgė "iš pasiutimo", suaugę vis atsiprašinėjo, jog nori pakartoti dar porą latkių, na ir dar vieną, ir vėl, ir vėl. Tikiuosi, jog patiekalas patiks ir jūsų šeimoms.

Paruošimui reikia turėti du dubenis, burokinę tarką, didelį sietelį arba koštuvą, didelę keptuvę, mentelę ir šakutę - latkėms vartyti. Išeiga 36 vnt. maždaug 6 cm skersmens 1.5 cm storio sklindžių, arba 6-10 porcijų.

Produktai:

700-750 g krakmolo turtingų bulvių (aš naudojau Russet)
1 vnt. (180 g) kietas rūgštus obuolys
3 vnt. (500 g) jaunų cukinijų
3 kiaušiniai
3/4 stiklinės tarkuotų džiuvesėlių (panko arba iš sudžiuvusios bagetės)
8 vnt. šviežio šalavijo lapelių - nebūtinai
1.5 arb. š. rupios druskos
1/2 arb. š. šviežiai maltų baltųjų arba juodųjų pipirų
150 ml aliejaus

Paruošimas:

Bulves ir obuolį nuskutame. Sutarkuojame stambia "burokine" tarka. Taip pat sutarkuojame cukinijas.
Daržoves pasūdome, išmaišome ir sudedame į sietelį (smulkaus tinklelio koštuvą) virš dubens. Po 5 min. spaudžiant mentele nuvarviname iš daržovių kuo daugiau skysčio.
Keptuvėje virš kiek mažesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Aliejaus keptuvėje turi būti apie 1 cm gilumo.
Sudedame daržovių tarkius į dubenį, įmušame kiaušinius, papipiriname, pridedame plonais ruoželiais sukarpytų šalavijų. Daržovių sulčių dubenėlio dugne bus nusėdęs krakmolas - skystį pilame lauk, o krakmolą nuo dugno dedame atgal į daržovių tarkius. Dar pridedame džiuvesėlių ir viską gerai išmaišome.
Iš daržovių-džiuvesėlių tešlos pirštais formuojame 6 cm skermens 1.5 cm storumo paplotėlius. Kepame įkaitusiame aliejuje iš abiejų pusių po maždaug 3 min. Gerai iškepę sklindžiai (latkės - jidiš k.) turi būti gražiai parudavę, traškūs išorėje, minkšti viduje.
Tiekiame į stalą karštus, su grietinės, jogurto+cinamono+česnako, varškės+grietinės, obuolių putėsių ar kitokiu mėgstamu padažu, labai tinka sūdytos lašišos griežinėliai (lox - jidiš k.). Mazel tov!

Skaniausias savo rūšyje, ypač tinkantis desertams, tirštas, giliai oranžinės spalvos minkštimo moliūgas - tai kriaušės formos "kietasprandis" riešutinis skvošas (butternut squash - angl.).

Ši sriuba tiršta, kvapni, prieskoninga, šildanti, prieskonius balansuoja neutralus kokoso pienas. Kokoso pieno kiekį reguliuokite pagal norimą sriubos tirštumą. Prieskoniams tinka pasirinktinai "Kari" arba "Rudeninio kvapo" prieskonių mišiniai; labai rekomenduoju šiuos mišinius pasigaminti patiems, pagal savo skonio pageidavimus - retas pirktinio prieskonių indelio turinys prilygsta pačio kulinaro kūrybos buketui.

Ši sriuba tikrai puiki. Žinau, jog "Moliūgo ir kokosų pieno" sriubą savo šeimai gaminsiu dar ne vieną kartą, ir ne tik rudenį. Tikiuosi, jog patiks it jums.

Dėkoju Jurgai už recepto idėją. Paruošimui reikia turėti galingą peilį arba kirvuką, kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę arba didelę keptuvę, šaukštą, didelį (5 litrų talpos ar didesnį) puodą, rankinį blenderį. Išeiga apie 8-12 porcijų.

Produktai:

1 vnt. (2 kg) moliūgas
1 Valg. Š. aliejaus
1 vnt. (150 g) svogūnas
2 vnt. saliero stiebai
1 vnt. batatas (saldi bulvė) arba 3 vnt. morkos
2-4 skiltelės česnako - nebūtinai
2 arb. š. "Kari" arba "Rudeninio kvapo" prieskonių mišinio
1 arb. š. kumino arba kmynų - sumaltų
1-1.5 litro kokosų pieno (iš paketo ar skardinio indelio)
sauja mėgstamų šviežių prieskoninių žalumynų arba moliūgo sėklų branduolių - papuošimui prieš tiekaint į stalą

Paruošimas:

Paruošiame 180°C (350°F) karštumo orkaitę. Moliūgą peiliu arba kirvuku skeliame išilgai pusiau, šaukštu pašaliname sėklas. Dedame moliūgo puseles į kepimo indą pjūviu žemyn, kepame orkaitėje 30-40 min. Galima šalia moliūgo krūvelėje padėti nuo plaušų išvalytas sėklas - jas užtenka kepinti 10-15 min.
Svogūną, saliero stiebus, česnaką ir batatą (arba morkas) supjaustome 1 cm kubeliais.
Puode virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Pradžioje apie 3 min. apkepiname svogūną, po to pridedame daržoves, pasirinktus prieskonius ir, vartant mentele, viską kepiname dar apie 3 min, kol pasklis prieskonių aromatas.
Dabar į puodą su apkepintomis daržovėmis išskobiame iškepusio moliūgo minkštimą. Pilame kokoso pieno 1 litrą. Visą puodo turinį suplakame rankiniu blenderiu, kol susidarys vientisa tiršta masė. Jeigu norime skystesnės sriubos - pilame daugiau kokosų pieno ir išmaišome.
Sriubą užviriname ir tuojau pat nukeliame nuo liepsnos. Tiekiame į stalą dubenėliuose, apibarsčius šviežiais žalumynais arba moliūgo sėklų branduoliais.

Puodo dugne kepa daržovės apibertos prieskoniais.

Rankiniu blenderiu suplakta sriuba pradėjo kunkuliuoti - jau užtenka virti.

"Bulvių kąsneliai šoninėje" - tai vaikų "bestseleris" receptas. Sūnaus gimtadienio metu vaikai grobstė ir nesustojo valgyti iki paskutinio kąsnelio (kepiau 3 pilnas blėkas), net pirštukus laižė. Vaikai patiekalą pavadino "Bacatoes" kartu sudūrę "bacon" ir "potatoes". Recepto šaltinį radau čia.

Sveikuoliams šio recepto nerekomenduoju: pagal visas naujų dietų teorijas tai yra blogių-blogis: jau vien riebi šoninė juk yra blogo cholesterino bomba, be to bulvių negalima derinti su mėsa, o dar baisiau jeigu šalia naudojamas toks riebus pieno produktas, kaip grietinė...

Tačiau kiekvienas medalis turi savo antrą pusę. Aš šiam patiekalui turiu aibę pateisinimų: vaikams cholesterinas reikalingas, nes tai augančio organizmo "statybinė medžiaga", lašiniai greit malšina alkį, suteikia daug energijos (lyginant su miltiniais produktais) - tad sportininkams irgi nepakenks. Bulvė yra daržovė, o daržoves juk valgyti sveika, be to, mano naudotos bulvės ekologiškos. Rozmarinas - antidepresantas, imuniteto "būsteris", unikalių geležies, kalcio junginių ir vitamino B6 šaltinis. Prie patiekalo naudota ekologiška grietinė irgi turi daug naudos - gyvuliniai riebalai pieno produktuose (sviestas grietinė, grietinėlė) yra svarbus šaltinis vitaminų A, E, K, ir D (tik ganyklose ganomų gyvūnų pieno produktuose). Tad esu tikra, jog naudos mūsų sveikatai iš šio patiekalo buvo daugiau, negu žalos, o svarbiausia: nė vienas "nevalgiukas" neliko alkanas.

Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkaničią blėkutę, padengtą kepimo popieriumi arba silikoniniu lakštu, 30 vnt. ar daugiau medinių smaigelių, grūstuvę, dubenį, mažą indelį padažui. Išeiga maždaug 30 kąsnelių.

Produktai:

Trigubas ingredientų kiekis.

0.5 kg nedidelių raudonų lupenų bulvvių
0.5 arb. š. druskos
1/3 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
2 arb. š. žirklėmis susmulkinto šviežio rozmarino lapelių
1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
340 g šoninės, supjaustytos 3-4 mm griežnėliais
200 ml grietinės
3 arb. š. jūsų mėgstamo čili padažo

Paruošimas:

Bulves nuplauname ir verdame panardintas vandenyje su lupenomis, po užvirimo tik 5 min. Išpilame vandenį, atvėsiname ir nulupame. Bulvės turi būti gana kietos.
Susmulkintus rozmarino lapelius sutriname su druska ir pipirais grūstuvėje, kol atsiskleis rozmarino eterinių aliejų aromatas. Supjaustome bulves maždaug 2x2x4 cm stačiakampiais, sumaišome su prieskoniais ir aliejumi.
Paruošiame 200°C (400°F) karštumo orkaitę.
Šoninės juosteles supjaustome į 10 cm ilgio gabalėlius. Į šoninę vyniojame bulvių gabalėlius ir sutvirtiname smaigeliu. Dedame paruoštus gabalėlius ant kepimo blėkos, paliekant 2-3 cm tarpus.
Kepame otrkaitėje apie 15-25 min., priklausomai nuo pageidaujamo šoninės traškumo. Vidury kepimo kąsnelius apverčiame.
Nedideliame indelyje sumaišome grietinę su čili padažu - labai gerai maišyti nereikiak gražiau kai matosi raudonas sukurys baltose grietinės bagose. Skanaus!

Kąsneliai pasirušę keliauti į orkaitę.

Panašiai vištienos krūtinėles kepa restoranuose profesionalai, tačiau mano šeimoje tai senas naminis receptas, išmokau jo vaikystėje, stebėdama kaip vištieną kepdavo mano dėdė. Man šis vištienos gaminimo būdas patinka dėl to, jog jame nereikia mėsos prieš kepant nei mušti, nei marinuoti: sumąstai pagaminti vištieną ir jau po 20 min. patiekalas kartu su garnyru garuoja ant stalo. Pagal šį receptą keptos vištienos krūtinėlės gaunasi tikrai puikios: sultingos, minkštos, kvepiančios česnaku ir žoliniais prieskoniais, tinka šventiniam stalui ar iškilmingai vakarienei. Jeigu turite šeimoje česnako nemėgėjų, tai galite šio prieskonio nenaudoti - skonio mėsytei tikrai užteks.

Analogiško recepto šaltinis yra čia. Paruošimui reikia turėti špižinę keptuvę (gali būti su lygiu ar kertuotu dugnu), tinkančią kepimui tiek virš viryklės liepsnos, tiek orkaitėje; didelę gilią lėkštę arba dubenį - krūtinėlėms prieskoniuose išvolioti. Išeiga 4 porcijos, t.y. keturios vištienos krūtinėlių puselės.

Produktai:

4 vnt. vištienos krūtinėlių puselės, su oda arbe be jos, kambario temperatūros
3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
1 arb. š. rupios druskos
0.5 arb. š. šviežiai maltų juodųjų arba margaspalvių pipirų
6 šakelės šviežių čiobrelių
2 šakelės šviežio rozmarino
4-6 skiltelės česnako - nebūtinai

Pruošimas:

Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę.
Ant viryklės virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvę.
Vištienos krūtinėles nuplauname šaltu vandeniu ir nusausiname. Iš visų pusių ištriname druskos ir pipirų mišiniu, apliejame puse aliejus kiekio.
Kepame vištienos krūtinėles keptuvėje maždaug po 4-5 min iš abiejų pusių, kol paviršius gražiai paruduos.
Grūstuvėje surtiname susmulkintus rozmarino ir čiobrelio lapelius. Sutriname česnaką. Dideliame dubenyje sumaišome šiuos prieskonius su likusiu aliejaus kiekiu. Šiuo prieskonių mišiniu ištriname apkepintas vištienos krūtinėles.
Krūtinėlės keliauja atgal į keptuvę, kurią pašauname į orkaite ir kepame ten dar 10 min.
Iškepusios vištienos krūtinėlės mėsos storiausią vietą iki vidurio pasmeigiame kulinariniu termometru. Gerai iškepusi mėsa turi būti 80°C (175°F). Arba galima tikrinti šakute: pasmeigiame storiausią krūtinėlės vietą, po to ištraukiame šakutę iš mėsos ir ja paspaudžiame skylučių vietą: iš mėsos turi tekėti skaidrus sultinys, be raudonumo atspalvio.
Prieš pjaustant paliekame krūtinėles "pailsėti" kambario temperatūroje 7 min. Pjaustome skersai 1.5-2 cm storio griežinėliais. Tiekiame į stalą šalia garnyro.

Vištienos krūtinėlių puselės ištrintos druska, pipirais ir alyvuogių aliejumi.

Vištieną kepame sausoe keptuvėje po 4-5 min. iš kiekvienos pusės.

Baziliko, čiobrelio ir česnako tyrelę sumaišome su likusiu aliejumi.

Po 10 min. kepimo orkaitėje vištienos krūtinėlės "ilsisi" virtuvės temperatūroje.

Mano vaikystėje pas mus besilankydamas dėdė-Pediatras tokią vištieną kepdavo nedidukėje špižinėje glazūruotoje ovalo formos keptuvėje. Tai keptuvei dabar turbūt virš 100 metų, nes ji buvo prosenelės pasoga. Dėdė tiekdavo vištieną su pirktiniais tarkuotais marinuotais burokėliais+susmulkinti svogūnai+saulėgrąžų aliejus. O jeigu aš būdavau gera padėjėja ir nuskusdavau nors vieną bulvę, tai šalia mėsytės dar gaudavau traškius bulvių griežinėlius. Mano vaikystės prisiminimai visi labai skanūs...

Šio patiekalo principinis paruošimas jau buvo aprašytas čia. Šį kartą pateikiu supaprastintą recepto variantą su grybais. Mano šeimoje tai rudenininio pasninko valgis. Labai supaprastėja patiekalo ruošimas, kadangi naudojamas tik vienas puodas - pastai (makaronams) virti, ir viena keptuvė su dangčiu - svogūnų, grybų ir česnakų kepimui bei ankštinių pupelių garinimui. Visa patiekalo ruoša užtrunka apie 20-25 min. ir greičiausiai visus ingredientus jau turite savo virtuvėje, nebent grybų reiks parūpinti.
Ši mišrainė skaniausia tiekiama kiek šiltesnė už kambario temeratūrą.

Išeiga 8-10 porcijų. Paruošimui reikia turėti vieną 5 litrų talpos puodą, vieną didelę (28-32 cm skersmens) keptuvę su dangčiu, labai pagreitina darbą virdulys užkaitinto vandens.
Produktai:

1 pakelis (340 g) itališkos forminės pastos, aš naudoju "Farfalle"
1 arb. š. druskos, ar daugiau
3 Valg. Š. aliejaus
1 vnt. (250 g) svogūnas
300 g šviežių grybų (aš naudoju šitakius, bet tinka ir pievagrybiai)
4 skiltelės česnako
300-350 g žalių ankštinių pupelių arba žalių šparagų
150-300 g (1-2 indeliai) skanių alyvuogių, bet kokios spalvos
3-4 Valg. Š. konservuotų kaparėlių
1 Valg. Š. citrinų sulčių - nebūtinai
50-100 g marinuotų čilių (aitrųjų paprikų)
300 g vyšninių, vynuoginių arba kt. skanių pomidorų - nebūtinai
1/2 arb.š. šviežiai maltų juodųjų arba margų pipirų
kuokštas petražolių

Paruošimas:

Dideliame puode užviriname 4 litrus tyro vandens. Beriame pastą (makaronus) ir vis pamaišant verdame ne ilgiau, negu nurodyta pakuotės instrukcijoje: salotoms pasta turi būti "al dente" (kieta, nesuvirusi - itališkai). Pastą sūdome 1 arb. š. druskos vidury virimo - italai teigia, jog taip geriau atsiskleidžia natūralus pastos aromatas.
Tuo tarpu, kol puode verda pasta, staigiai paruošiame daržoves. Atviroje keptuvėje virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus. Pradžioje apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną. Kai svogūnas pradės įgauti rusvą atspalvį, pridedame smulkiai supjaustytus grybus (grybai turi būti sausi!!!) ir 5 mm kubeliais supjaustytą česnaką. Viską maišant mentele kepiname iki pasklis kepintų grybų aromatas.
Išvirusią pastą nukošiame, gerai nuvarviname, išverčiame į didelį dubenį ir tuojau pat apliejame kepintų daržovių mišiniu iš keptuvės. Gerai išmaišome, kad pasta nesuliptų.
Dabar į ištuštintą po daržovių keptuvę (plauti nereikia) beriame 5-6 cm ilgio gabalėliais supjaustytas ankštines pupeles (arba šparagus). Lengvai pasūdome, pilame verdančio vandens iš virdulio, tik kad būtų apie 1-1,5cm gilumo, apsemti pupelių nebūtina. Uždengiame keptuvę dangčiu ir apie 3 min. gariname pupeles (arba šparagus) virš vidutiniškos liepsnos. Išvirusios pupelės turi būti vis dar stangrios.
Į dubenį su šiek tiek atvėsusia pasta pridedame susmulkintas čiles, alyvuoges, kaparėlius, pomidoriukų puseles, susmulkintus petražolių lapelius ir pipirus. Galiausiai nukošiame apvirusias pupeles (šparagus), jas beriame į pastos dubenį ir viską gerai išmaišome. Ragaujame, pagal skonį galima mišrainę apšlakstyti citrinų sultimis, kaparėlių raugu (skysčiu iš indelio), daugiau papipirinti.
Tiekiame į stalą mišrainę dar šiek tiek šiltą. Labai tinka šia mišraine pasmaguriauti prie vyno ir sūrio asorti lėkštelės.

P.S. Mano vienas vaikas valgo šią mišrainę, o kita vaikė - tik piršteliais rankioja kas jai skanu.

Šis patiekalas yra iš žaliųjų kokteilių "operos". Mano mentalitetui nepriimtina gerti sriubą per šiaudelį iš taurės, netgi jei toje sriuboje yra įmaišytas bananas ar apelsino sultys. Ši šalta, nevirta, šviežių daržovių sriuba tinka valgyti ne tik vasarą, kai karšta, bet ir šaltuoju metų laiku. Jos esmė yra ne šaltumas, bet naudingumas sveikatai.

Recepto idėją man davė gydytojas kineziologas, daktaras Ričardas Kolinsas. Liepė man tokią sriubą valgyti bent 3 kartus per savaitę ištisus metus. Jo žodžiais tariant, šita sriuba yra pats geriausiais imuniteto "būsteris", baltų kraujo kūnelių reguliatorius, mūsų dienų "panacėja" (Panacea - graik., vaistas nuo visų ligų). Yra sveikuolių tarpe populiarus maisto papildas, kuriame daug chlorofilo, vadinamas "Barlean Greens" - tai žali augaliniai milteliai, kurių pagrindiniai ingredientai yra kviečių daigai ir pievų žolė. Bet čia ingredientai džiovinti, apdirbti, augalinė ląsteliena suardyta, negyva. Daktaras R. Kolinsas rekomendavo tik gyvą, šviežią maistą. O ir skonis labai skiriasi. Tuos miltelius reik su skysčiu maišyti, užsimerkus greit nuryti ir kažkuo skaniu tuojau pat užsigerti, kad numarinti šleikštulį. O va gazpačio "Panacėjos" skonis - ypatingas, priklausomai kaip pasiseka su receptu, bet kartais galima labai ir labai juo mėgautis. Man ypač skanu, kai dominuoja špinatų arba laipnių kopūstų skonis.

Aišku, aš nevykdžiau gydytojo nurodymų 100%, t.y. šią sriubą valgau tik retkarčiais, bet tuo metu kai valgau, visos mano mintys prisipumpuoja tonos pozityvo, kurio po to kelioms savaitėms užtenka gerai energijai palaikyti.

Rekomenduoju šią sriubą ne tik ligoniams, bet ir sveikuoliams, žaliųjų kokteilių gerbėjams. Vaikai šios sriubos nevalgo, suaugę irgi gali nesuprasti skonio - reik sveikuoliškai nusiteikti, kad paragauti šių ryškiai žalių tirščių, bet po to pradedi pajusti skonių paletės įvairumą, kabini šaukštu vis greičiau ir greičiau. Man ši sriuba yra savotiškai skani. Be to, kadangi kiekvienąkart vis naudoju skirtingus žalumynus, tai ir ruošiamos sriubos skonis gaunasi vis kitoks.

"Panacėjos" gazpačio gydomųjų galių šaltinis - žalių lapų dražovės. Čia tinka naudoti bet kas, kas tą dieną buvo atrasta darže, miške, pievoje ar daržovių parduotuvėje. Kuo daugiau žalumynų įvairovės, tuo geriau. Šiam patiekalui reikia maždaug 300 g (didelio punto) bet kokių iš žemiau išvardintų žalumynų mišinio:

špinatai,
rūgštynės,
gražgarstės / rukola / arugula,
mangoldai,
lapiniai kopūstai (kale arba borecole - angl.),
plokščialapiai kopūstai (collard greens - angl.),
žalių salotų lapai,
burokėlių lapai,
ridikų lapai (tik jeigu ridikai auginti ekologiškamne darže),
smulkiažiede galinsoga,
saliero lapai,
žalieji svogūnų laiškai,
žalieji porų lapai (tik minkštos dalys),
krapai,
pankolis,
petražolės,
kalendra,
pupelių ar žirnių daigai,
šalavijas,
bazilikas...

Labai svarbu šioje sriuboje naudoti citriną, be citrinos rūgšties žalumynai sukuria dumblo skonį. Galima prieš spaudžiant iš citrinos sultis, aptarkuoti jos žievelę - citrusų tarkiai sriubai suteikia malonaus aromato. Aš dar naudoju česnaką ir žaliasias čiles (aitriasias paprikas), bet šie ingredientai nebūtini.

Agurkų skonis sukuria sriubai foną. Agurkai turi būti smulkių ir minkštų sėklų, o jei naudosite kietų sėklų agukus, tai teks tas sėklas išskobti. Reikalinga agurkų masė turi būti dvigubai didesnė už kitų ingredientų masę. Jeigu agurkai pasitaikys sultingi, - tai apsieisite sriubos gamyboje be vandens, o jeigu agurkai traškūs ir mažai sultingi, - tai kad blenderyje viskas geriau plaktųsi gali tekti pilti 80-100 ml tyro vandens. Mano blenderio dangtelyje atskirai atsidaro apvali ertmė, per kurią vieną po kito aš įstūmiu du angliškus / besėklius (taip vadinama ilgų agurkų rūšis) agurkus, ir apsieinu visiškai be vandens.

Paruošimui reikia turėti blenderį. Išeiga 1 litras sriubos, arba 4 porcijos.
Produktai:

700 g agurkų
4 vnt. saliero kotai
300 g žalumynų (žiūr. aukščiau)
2 vnt. (250 g.) kieti obuoliai
1 vnt. žalioji arba geltonoji citrina
1 skiltelė česnako - nebūtinai
1-2 vnt. žaliųjų čilių (aitriųjų paprikų) - nebūtinai
druskos ir šviežiai matų pipirų - pagal skonį
4 Valg. Š. moliūgo sėklų branduolių - galutiniam pateikimui

Paruošimas:

Gerai nuplauname ir nusausiname visas daržoves. Lapinėms daržovėms sausinti tinka salotų džiovinimo karuselė.
Nuskutame obuolių žievelę ir pašaliname sėklalizdžius.
Pašaliname čilių sėklas.
Aptarkuojame citrinos žieveles, išspaudžiame sultis.
Visus ingredientus sudedame į blenderį ir malame pulsuojančiu režimu, kol masė pavirs į košę. Jeigu daržovės sunkiai malasi, galima pilti 80-100 ml tyro vandens. Dabar dideliu greičiu toliau malame, kol masė taps visiškai vientisa.
Tiekiame į stalą sriubos dubenėliuose, apibarstę moliūgo sėklų branduoliais. Valgome šaukštu.

Mano sriubos ingredientai.

Sausakimšai žalumynais prikimštas 2 litrų blenderis po malimo ištuštėjo iki pusės.

Žaliasis RAW gazpačio su moliūgo sėklų branduoliais - sveikiau nebūna!

Šio recepto autoriai yra Chris and Amy. Labai paprastas paruošimas, tiktų ir kiaulienos sprandinei, o jeigu bus naudojamas kiaulienos petys (labiau riebi ir formą mažiau išlaikanti mėsos išpjova), tai pravartu jį apvynioti ir sutvirtinti medvilinine virvele. Šernienos mėsa yra kiek tamsesnė, raumuo kietesnis, lyginant su kiauliena. Mėsą pradžioje apskrudiname iš visų pusių - kad susidarytų ruda plutelė ir po ja "užsirakintų" visas mėsoje esantis sultinys, po to mėsą dedame ant daržovių ir kepame inde po dangčiu orkaitėje, apie 40 min. Svarbu mėsos neperkepti - kad nesukietėtų, tačiau irgi nepriimtina vartojimui yra pusžalė šerniena ar kiauliena - iš kurios varva kraujas. Gerai iškepusios šernienos ar kiaulienos vidus bus lengvai rausvas, tekančios sultys bus skaidrios, visai nedaug rausvumo.
Kaip žinia, kiaulienai paskaninti tinka lengvas saldumas. Šiame šernienos recepte skysčiui galima naudoti vandenį, obuolių sultis arba saldų baltą vyną. Sauso vyno nerekomenduoju - nes nelabai tiks jo rūgštumas daržovėms ir mėsai. Sausą vyną pasilikite patiekti prie vakarinės užsigėrimui.
Paruošimui reikia turėti didelį špižinį puodą su dangčiu, tinkantį kepimui orkeitėje, kulinarines žnyples. Išeiga 4-5 porcijos.
Produktai:

700-800 g šernienos sprandinė (1.5 lb wild boar roast) - kambario temperatūros
1 didelis svogūnas arba 300 g "perlini" svogūnėlių
4 skiltelės česnako
2 vnt. morkos
2-4 saliero stiebeliai
1/2 gūžės pankolio - nebūtinai
60 ml alyvuogių aliejus
1/2+1/2 arb. š. rupios druskos
1/2+1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1/2 Valg. Š. čiobrelių, rozmarino, raudonėlio - šviežių ar džiovintų prieskonių
1/2 stiklinės (125 ml) vandens arba obuolių sulčių

Paruošimas:

Paruošiame 190°C (375°F) karštumo orkaitę.
Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos ant viryklės įkaitiname špižinį puodą.
Šernienos arba kiaulienos peties išpjovą nuplauname ir nusausiname. Mėsą iš visų pusių ištriname 1/2 arb. š. druskos, 1/2 arb. š. pipirų ir 1 Valg. Š. aliejaus mišiniu - druska ir pipirai šiuo atveju tarnauja tam tikru barjeru - kad mėsa nepriliptų prie kepimo paviršiaus.
Į gerai įkaitintą puodą dedame prieskoniuotą kiaulienos išpjovą. Kepame mėsą po 2-3 min. iš visų šešių pusių, įskitant galus. Kepant galus stačią mėsos šmotą atremiame į puodo sienelę. Mėsa turi pasidengti ruda žievele.
Tuo tarpu, kol kepa mėsa, supjaustome visas daržoves maždaug 2 cm kubeliais ("perlini" svogūnėlių pjaustyti nereikia).
Sutraiškome į tyrelę česnako skilteles, pridedame kelis susmulkintus minkštesnius žolinius prieskonius.
Apkepintą mėsą trumpam išdedame į lėkštę, ją aptepame paruošta česnako-žolelių tyrele.
Dabar į puodą su skaniais mėsos priskrudimais beriame daržoves ir likusius prieskonius (druską, pipirus, žolinių prieskonių likučius), pilame likusį aliejaus kiekį, pusę stiklinės vandens arba obuolių sulčių. Viską išmaišome.
Ant daržovių patalo dedame mėsos šmotą. Uždengiame puodą dangčiu ir kepame 40 min. orkaitėje.
Iškepusios mėsos temperatūrą tikriname kulinariniu termometru pasmeigus storiausią vietą iki vidurio. Gerai paruoštos kiaulienos/šernienos temperatūra turi siekti 70°C (160°F). Arba šakute pasmeigiame kiaulieną/šernieną storiausioje vietoje iki vidurio. Dabar šakutės plokštuma spaudžiame mėsą skylučių vietoje - turi bėgti skaidrus vos rausvas sultinys, be kraujo. Skanaus!

Prieskuoniuota šerniena kepa stipriai prikaitintame špižiniame puode.

Atrėmus į puodo sienelę apkepinami šernienos išpjovos galai.

Į puodą su skaniais priskrudimais keliauja daržoves, prieskoniai ir skysčiai.

Apkepinta mėsa tupdoma ant darožvių patalo ir viskas keliauja orkaitėn 40 min.

Autentišką "Naujosios Anglijos sriubos" receptą neseniai skelbė Aušra savo įrašuose. Maniškis gi receptas - tai mano šeimos skoniams pritaikytas, supaprastinto žaibiško paruošimo patiekalas. Sriuba išverda tiršta ir soti, ji tinka visais metų laikais - vasarą kaip pagrindinis valgis, o žiemą kaip pilvų sušildymas prieš salotas, pavyzdžiui. "Naujosios Anglijos sriuba su krevetėmis" nepaprastai patinka vyryškajai mūsų šeimos daliai.

Receptui tinka naudoti bet kokios krevetės, krabai, omarai ar langustinai: šaldyti, konservuoti savo sultyse, aš švieži su kiauteliais - teks juos lukštenti, be kiautelių - paruošimas bus greitesnis.

Ši sriuba yra pieniška, bet mažai ką bendra turi su mūsų visų vaikystėje darželiuose patirtom pieniškom sriubom. Skonis čia daugiau primena kreminį sūro padažą. Be to, recepte galima pasirinktinai naudoti grietinėlę, pieną, kokosų pieną, arba vandeniu skiestą nesaldintą kokosų kremą - jeigu tokio gausite nusipirkti (žiūr. nuotraukoje). Man skanu visaip, netgi kartais sugalvoju sumaišyti karvės pieną su kokosų kremu, arba grietinėlę su kokosų pienu. Rinkitės pagal savo rinkoje esančių produktų galimybes.

Labai svarbu patiekalo nepersūdyti. Druskos naudojame labai saikingai, kad nenustelbtume natūralaus jūros gyvių mėsos saldumo.

Paruošimui reikia turėti 3 litrų puodą. Išeiga 4 sočios porcijos arba 6 maži dubenėliai - tiekiant prieš kitą patiekalą.

Produktai:

2 Valg. Š. sviesto;
1 didelis svogūnas (250 g);
1/2 arb. š. druskos;
1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų;
2 Valg. Š. kvietinių miltų;
2 saliero stiebai - nebūtinai;
1 morka (100 g);
2-3 bulvės (300 g);
4 skiltelės česnako;
2 lauro lapeliai;
350 g krabų, krevečių, omarų arba langustinų nuo kiautelių išvalytos mėsos; gali būti virta, šaldyta, konservuota savo sultyse arba šviežia;
800 ml neriebios (12,5%) grietinėlės / arba galima perpus sumaišyti riebią (30%) grietinėlę su pienu / arba galima naudoti 800 ml kokosų pieno / arba galima naudoti 400 ml nesaldinto kokosų kremo (coconut cream) sumaišyto su 400 ml vandens;
sauja šviežių petražolių arba žalių svogūnų laiškų.

Paruošimas:

Morkas ir bulves nuskutame, svogūną ir česnaką išlukštename. Visas daržoves supjaustome 1-2 cm kubeliais.
Virš vidutiniškos liepsnos puode ištirpiname sviestą. Beriame supjaustytą svogūną, pasūdome ir papipiriname, maišant kepame apie 3 min., iki kol svogūniukai pradės gražiai gelsti.
Svogūnus puode apiberiame miltais ir maišant dar pakepiname 2 min.
Dabar į puodą keliauja visi likę ingredientai. Puodo turinį išmaišome ir užviriname.
Sumažiname liepsną iki minimalios, uždengiame puodą dangčiu ir dar sriubą pakunkuliuojame 5 min. - skaičiuojant nuo užvirimo.
Tiekiame į stalą apibarsčius žalumynais. Ši sriuba labai soti, mes ją valgome be duonos.

Slyvų padaže paruošta kiauliena.

Lietuva yra kiaulienos kraštas. Aš gyvenu JAV - jautienos krašte, tad man kiauliena yra delikatesas, ne visuose restoranuose atrandamas. JAV prekybos centruose parduodama kiauliena yra sausa, bespalvė ir beskonė; nenoriu čia gilintis kas ten daroma su gyvūnais, kad jų raumuo tampa visiškai pakitęs nuo normalaus. Ypač sunku JAV gauti nusipirkti ekologiškos kiaulienos, geriausiu atveju Whole Foods parduotuvėje nusiperku mėsą gyvūnų, augintų be antibiotikų, hormonų ir humaniškose sąlygose, tačiau tokia kiauliena nepažymėta ekologiškumo ženkliuku. Pagal skonį tokia "laimingų gyvūnų" mėsa man artimesnė kiaulienos skoniui, kurį prisimenu iš savo paauglystėje Lietuvoje ragautos kaime augintos kiaulienos. Mano manymu, geriau valgyti skanią mėsą, arba išvis jos nevalgyti. Tad šis receptas dedikuojamas visiems tikro kiaulienos skonio gėrbėjams.

Iškepusios kiaulienos vidus turi būti lengvai rausvas, bėgantis sultinys skaidrus, vidaus temperatūra 63°C (145°F).

Šiame recepte išsaugomas natūralus kiaulienos sultingumas ir aromatas. Pradžioje kiauliena apkepinama be padažo, rūpi druska ir rūpiai malti pipirai tarnauja kepime kaip barjeras, kad mėsa mažiau priliptų prie keptuvės. Tokia be padažo paruošta natūrali (be augimo hormonų, antibiotikų ir kankinimų) kiauliena iškepusi bus puiki ir skani. Taip paruoštą kiaulieną aš saugau visą savaitę indelyje, šaldytuve; naudoju plonus griežinėlius sumuštiniams, arba storesnius griežinėlius atšildau keptuvėje, slyvų padaže pvz.

Padažas gaminamas iš slyvų uogienės, bet kokio jūsų mėgstamo čili padažo (tiks ir į tyrę susmulkintos šviežios arba marinuotos čilės), obuolių acto. Svarbu, kad slyvų uogienė būtų skani. Mano kulinarine patirtimi: iš neskanių ingredientų nesigauna geras rezultatas.

Aš labai mėgstu japonišką slyvų vyną, tad kartais šliūkšteliu jo į keptuvėje labai sutirštėjusį slyvų padažą, bet galima naudoti ir bet kokį kitą baltą ar rausvą vyną, arba išvis be vyno apsieti - kai padažas pakankamai skystas. Čia viskas priklauso nuo jūsų naudojamos slyvų uogienės tirštumo. Labai tirštą uogienę sumaišius su obuolių actu ir truputėliu virinto vandens irgi gausite puikų rezultatą.

Padažą galima pasigaminti didesniame kiekyje, įsipilti į buteliuką ir naudoti su bet kokia paruošta kiauliena. Tačiau jeigu norėsite karšto lipnaus slyvų padažo, rekomenduoju kiaulieną apkepinti šiame padaže - mėsa taps aromatingesnė, salstelėjusi, mėsos apskrudusi žievelė taps tampri, pasidengs karamelizuotu slyvų padažo sluoksniu. Mano šeima žiauriai mėgsta tokią kiaulieną, praktiškai iš pirktinio 1 litro talpos slyvų uogienės indelio nieko kito ir negaminu - viską sunaudoju padažui prie kiaulienos.

Paruošimui reikia turėti 1 didelę keptuvę su dangčiu, kulinarines žnyples, dubenėlį padažui sumaišyti. Vienos 0,5 kg nugarinės užtenka padalinti 3 suaugusioms porcijoms. Mano 32 cm skersmens keptuvėje telpa 3 nugarinės, tad išvien pagal tą patį receptą, padauginus ingredientus iš 3, galima iškepti 9 porcijas (mažiau aliejaus ir padažo susinaudoja, kai išvien kepamos kelios nugarinės).

Produktai:

0,5 kg kiaulienos nugarinės išpjova (pork tenderloin - angl.)
1/2 arb. š. rupios druskos
1/2 arb. š. rupiai sutraiškytų juodųjų pipirų
2 Valg. Š. alyvuogių aliejaus

Ingredientai padažui:

1/2 stiklinės (125 ml) skanios slyvų uogienės
1-3 arb. š. jūsų mėgstamo čili padažo arba aitriųjų paprikų tyrės (reguliuokite aštrumą pagal savo skonį)
3 Valg. Š. obuolių acto, 5% stiprumo
50 ml japoniško slyvų vyno, arba bet kokio šviesaus vyno

Paruošimas:

Kiauliena turi būti kambario temperatūros. Marinavimas šiame recepte nereikalinigas, tačiau iš šaldytuvo atkeliavusi ir palikta virtuvės temperatūroje prieskoniuota mėsa tik po 40-60 min. bus reikiamos temperatūros (prieskoniai neleidžia bakterijoms daugintis). Kiaulieną nuplauname ir nusausiname, ištriname iš visų pusių druskos ir pipirų mišiniu. Paliekame kambario temperatūroje 40-60 min. (nešaldytą mėsą galima kepti tuojau pat).
Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų. Kiaulieną kepame po 4 min. iš visų 4 pusių, vartome kulinarinėmis žnyplėmis. Kiauliena iš visų pusių turi pasidengti traškia ruda žievele.
Dubenėlyje sumaišome slyvų uogienę, čili tyrę ir actą. Šiuo mišiniu apliejame kiaulieną keptuvėje. Sumažiname liepsną, kepame kiaulieną po 2 min. iš visų 4 pusių. Jeigu padažas labai tirštas - pilame vyno. Šiame etape pravartu nors trumpam uždengti keptuvę dangčiu, kad kiauliena kaistų padažo garuose.
Prieš pjaustant, kiaulieną paliekame pailsėti kambario temperatūroje 10 min. - iš pailsėjusios mėsos pjaustant mažiau bėga sultys, ji lieka minktesnė. Pjaustome 1-1,5 cm griežinėliais, apliejame keptuvės dugne esančiu slyvų padažu ir tiekiame į stalą. Garnyrui labai tinka bulvių purée, ankštinės pupelės, šviežios salotos su citrinų sulčių padažu.

Druskuota ir pipiruota kiaulienos išpjova kepinama iš visų pusių.

Kiauliena karamelizuojasi slyvų padaže.

Taip atrodo po 20-22 min. gerai iškepusi kiaulienos išpjova be padažo: lengvai rausvas sultingas vidus, temp. 63°C arba 145°F.

Šiai salstelėjusiai mišrainei dažniausiai naudoju pirktinę keptą vištą arba namuose keptą - pagal "Citrininės vištienos medaus glajuje" receptą. Kadangi mūsų šeimoje visi mėgsta kojas, antroje vietoje - sparniukus, tad visada lieka vištienos krūtinėlė. Būtent ji ir geriausiai tinka mišrainėms ar sumuštiniams. Jeigu patiks mišrainės receptas, tai rekomenduoju pasigaminti dvigubą kiekį - iš visos vištos.
Paruošimui reikia turėti dubenį. Išeiga 2 porcijos.
Produktai:

1 keptos vištos krūtinė, be odos (400 g)
2-3 vnt. saliero stiebai
2 Valg. Š. nuo žievelių išvalytų, skaldytų migdolų
1 Valg. Š. džiovintų spanguolių
1 Vald. Š. razinų
3 Valg. Š majonezo arba veganezo
žiupsnelis druskos - nebūtinai
1/4 arb. š. maltų pipirų (bet kokios rūšies) - nebūtinai

Paruošimas:

Vištieną atskiriame nuo kaulų, pašaliname odą. Mėsą supjaustome 2 cm kubeliais.
Salierų kotus supjaustome 3 mm pusžiedžiais.
Visus ingredientus sumaišome dubenyje. Mėgaujamės su ruginės duonos riekele.

Pastaruoju metu aš turiu vis mažiau ūpo sukinėtis virtuvėje, o šeimos gurmaniški poreikiai tai juk nesikeičia. Tad vis dažniau patys vaikai pradeda reikšti iniciatyvą, jie prisimena mėgstamus mamytės repertuaro patiekalus ir patys bando juos atkartoti - mano vaidmuo lieka tik ingredientų kiekių pasakinėjimui, na dar kartais tenka pabūti viryklės/orkaitės opreatore - labai bijau kad vaikai nenusidegintų, neužmestų sau ant kojų keptos anties su visa keptuve ir panašiai.

Šias spurgas kepė mano 10-metė dukra. Aš tik užkaitinau aliejų ir šalia stovėjau vis patardama, kaip stovėti prie viryklės, iš kokio aukščio mesti spurgas į verdantį aliejų. Ji pati maišė tešlą, pati formavo spurgas, pati jas dėjo į aliejų ir pati išgraibė kiaurasamčiu. Smagiausia dalis - cukraus pudros barstymas - irgi buvo vien dukrai patikėtas.

Spurgos iškepa traškios išorėje, purios ir tamprios lyg kempinė - viduje, beveik nesaldžios, tad cukraus pudros galite naudoti ir daugiau, kas mėgsta saldžiau.

Paruošimui reikia turėti maždaug 2 litrų talpos (18-19 cm skersmens) puodą, kiaurasamtį, dubenį, didelę lėkštę, groteles virš blėkutės - riebalams nuvarvinti (nebūtinai), sietelį. Išeiga 24-30 vnt. 5-6 cm. skersmens spurgučių.

Produktai:

1 litras (33 oz) šviesaus aliejaus, kaip pvz. vynuogių kauliukų arba rafinuotas alyvuogių aliejus
300 g varškės, kuo riebesnė - tuo skaniau (aš naudojau pusantro pakelio Friendship Farmer Cheese)
4 Valg. Š. cukraus
5-6 Valg. Š. miltų
2 vnt. kiaušiniai
2 arb. š. vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)
1/2 arb. š. sodos

Pabarstymui:

2 arb. š. cukraus pudros

Paruošimas:

Dubenyje šaukštu sumaišome visus tešlos ingredientus. Miltų kiekį reguliuojame pagal tešlos lipnumą. Tešla turi būti gana lipni, bet šlapiomis rankomis turi būti įmanoma suformuoti kamuoliukus. Paliekame tešlą brinkti kambario temperatūroje 20-30 min.
Puode virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Aliejaus tur būti mažiausiai 5-6 cm gilumo. Kaitinimas iki reikiamos temperatūros užtruks apie 7 min. (kas turi kulinarinį termometrą: 180-190°C (350-375°F), o kas neturi - tikriname panardinus medinio šaukšto galą - apie medieną aliejus turi inirtingai burbuliuoti.)
Šlapiomis rankomis formuojame graikinio riešuto dydžio (3 cm skermens) rutuliukus ir tuojau pat nardiname juos į verdantį aliejų; prieš paleidžiant, stengiamės spurgas priartinti prie pat aliejaus paviršiaus, kad kuo mažiau tykštų karštas aliejus. Spurgos pradžioje panirs į puodo dugną, po to išnirs į paviršių, iškeps iš vienos pusės, po to pačios apsivers ir iškeps iš kitos pusės. Viso spurgos kepimas užtrunka apie 2 min., iškepusios spurgos išsipūčia, padvigubėja savo dydžiu.
Kadangi spurgos dedamos puodan po vieną, tai ir kiaurasamčiu išsemiam jas po vieną maždaug ta pačia tvarka - norimo rudumo spurga keliauja lėkšėn. Kas nemėgsta riebaus maisto, tai rekomenduoju pirmas 1-2 minutes po kepimo nuvarvinti spurgas ant grotelių virš blėkutės, ir tik po to perkelti jas į lėkšę.
Kiek pravėsusias spurgas barstome per sietelį cukraus pudra.

P.S.

Jeigu spurgos prisigeria labai daug aliejaus, vadinasi reikia padidinti aliejaus temperatūrą.
Jeigu spurgos prieš apsiversdamos tampa labai tamsios, vadinasi reikia sumažinti aliejaus temperatūrą.
Jeigu spurgos iškepa grybo formos - kartais spurga prilimpa prie puodo dugno ir kildama paviršiun ištysta - tai tik dar smgiau tokias spurgas valgyti.

Taip atrodo spurgų tešla.

Spurgos kunkuliuoja aliejuje.

Barstome spurgutes cukraus pudra.

Sprgučių žievelė traški, o vidus purus ir tamprus, lyg kempinėlė.

Šį mišinį iškart gaminu su druska (dažniausiai kiti mano prieskonių mišiniai yra be druskos), kadangi jį naudoju dažniausiai meksikietiškiems patiekalams - barstau ant keptos jautienos, vieštienos, pomidorų ir t.t., tad visada maždaug išlaikau vienodą druskos ir kitų prieskonių balansą.

Mano vaikai naminius "Tako" ir "Burrito" gali valgyti kasdien, nors aš neskatinu tokios monotonijos maisto racione. Tačiau jeigu kažkas serga ir išvis atsisako maisto, tada negalioja jokie draudimai, kad ir 3 kartus per dieną visą savaitę esu pasiruošusi gaminti meksikietiškus patiekalus. Iš anksto pasiruoštas "Tako prieskonių mišinys" labai palengvina ruošą - nereikia matuoti, grūsti, viskas jau yra paruošta buteliuke, tik pabarstai reikiamą kiekį mišinio ant mėsytės ar daržovių, ir viskas pakvimpa autentiška Meksika.

Šis prieskonių mišinys gali būti naudojamas ant jau paruoštų patiekalų, kaip pvz. kiaušinienės ir omletai, daržovių troškiniai. Paįvairinimui jį labai skanu užbarstyti ruošiant karštus sumuštinius su vištiena ir sūriu, įmaišyti į jautienos faršą maltinukams, "Netikram zuikiui" ir t.t.

Paruošimui reikia turėti grūstuvę.

Ingredientai:

1 Valg. Š. rūpios jūros druskos
1 arb. š. maltų kumino sėklų (cumin - angl.)
1 Valg. Š. džiovinto raudonėlio
1/2 Valg. Š. cukraus
1-2 arb. š. maltų Kajeno ar/ir kitų raudonųjų pipirų (Cayenne pepper - angl.)
2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 Valg. Š. paprikos miltelių (gali būti pusė šio kiekio - rūkyta paprika)

Paruošimas:

Pirmiausia grūstuvėje sugrūdame kuminos sėklas su druska, kol paskilis kumino aromatas. Pridedame raudonėlio, vėl sugrūdame.
Dabar pridedame visus likusius ingredientus, gerai išmaišome ir beriame mišinį į sandarų indelį, pažymėtą "Tako prieskoniai" užrašu.
Laikome iki 12 mėn., sausoje vėsioje vietoje - prieskonių stalčiuje, pvz., toliau nuo viryklės karščio.

Mano izraelietė draugė G. niekad nebuvo religinga. Tačiau kai negalia stipriai paveikė sūnaus sveikatą, kai dukra mokykloje pradėjo kentėti nuo patyčių ir pašlijo jos mokslai, kai įtampa namuose pradėjo veikti santykius su sutuoktiniu, kai pačios nervai visiškai pakriko... ji galų gale vienos draugės patarimu nuėjo pas rabiną patarimo: "- Kaip išbristi iš visų šių bėdų?" Rabinas paaiškino, jog žydų religija ir tradicija yra du skirtingi dalykai, vienas - sąmonei ir sielai, kitas - sveikatai ir gyvenimo darnai. Tad vien prisilaikant žydų tradicijos, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę, ko mano draugė ir apsiėmė.

Žydų tradijoje labai didelė svarba skiriama šeimai, lavinimuisi, santykiams su bendruomene. Dabar penktadieniais G. šeimai ruošia iškilmingą Šabo pradžios vakarienę, visi valgo susėdę prie stalo žvakių šviesoje. O šeštadienis - tai diena, kai mano draugė neatsakinėja į žinutes, nekelia telefono, neskaito e-mailų ir nenaršo Interneto. Šią dieną nevalia dirbti, nei tvarkytis namuose, nei virti, nei indus plauti. Galima tik minimaliai kažką daryti, pvz. jeigu trūksta švaraus šaukšto - tai vieną išsiplauni. Šią dieną tradicinė žydų šeima nevairuoja automobilio, visi išsipuošia ir pėsčiomis eina į sinagogą, pakeliui kalbina kitus žydus, o kas netikintis, tai eina pasivaikščioti į parką, pažaisti lauke, po to aplanko draugus. Mano draugė anksčiau dirbdavo po 8-10 val. penkias dienas per savaitę, savaitgaliais mokiniai ateidavo į jos namus privačioms fortepijono pamokoms; ji visad skubėdavo, visad nespėdavo, ir viskas griūvo iš rankų. Dabar jos namai jaukūs, erdvūs, viskas sekasi geriau, šeima gyvena santarvėje - man visad labai malonu juos aplankyti.

Savaitgaliui tariantis aš galiu draugei skambinti penktadienį iki saulėlydžio. Šeštadienis - jų šeimos diena, skirta poilsiui, žaidimams, knygų skaitymui, malonumams, - jokios eletronikos ar televizoriaus nejungiama. Tačiau G. mėgsa paleisti klasikinės muzikos foną, tad taisyklėse išimtys yra, bet jos netrikdo bendravimo su šeimos nariais ar su mielais draugais. Kitataučiai svečiai labai reikalingi šabato metu, mat yra toks prietaras, jeigu atiduosi kitataučiams sendaikčius šią dieną, tai atneš namams sėkmę; arba kitatautis turi iššluoti dulkes lauk iš namų. Aš labai mielai pasitarnauju ir 2-3 kartus pamojuoju šluota per G. namų slenkstį - tuo atnešdama jų šeimai milžinišką sėkmę (aš tikiuosi). Tas namų apsivalymas, šiukšlių išnešimas žydų tradicijoje simbolizuoja atsikratymą slegiančių minčių, depresijos. Bet kokią dieną žmogus gali atlikti šį ritualą - kuo dažniau, tuo geriau, o Šabo metu - laimės ir džiaugsmo poveikis bus stipresnis, tačiau juk šią dieną žydui nevalia dirbti, tad čia labai praverčia draugiški kitataučiai.

Kai mes svečiuojamės pas G. šeimą Šabo metu, tai gauname prisiragauti įvairių įdomybių, kitom dienom G. ruošia man daugiau įprastus valgius. Mano draugė iš Izraelio atsiveža kvapniausių prieskonių mišinių: havaidžas, zaataras, sumakas ir t.t., jais barsto pupelių ar daržovių troškinius, kinvą, ryžius, žuvies ir mėsos patiekalus.

Lėtpuodis (slow cooker arba "Crock-Pot" - angl.) buvo išrastas būtent Lietuvos žydo, Šabo tradicijai tęsti šiuolaikinėmis sąlygomis. Senovines namų krosnis pakeitė modernios orkaitės ir viryklės - tačiau jos reikalauja atsargos ir nuolatinės priežiūros. O lėtpuodis imituoja vėstančią krosnį - jis saugiai veikia 12-18 valandų ir automatiškai išsijungia nustatytu laiku. Penktadienio vakarą į lėtpuodį dedama jautiena, aviena ar/ir paukštiena (mėsa su kaulais), supjaustytos įvariausios daržovės, beriamos pupos, perlinės kruopos (nebūtinai) ir prieskoniai, netgi keletas nelukštentų kiaušinių ant viršaus patupdoma, ir visa tai paliekama troškintis per visą naktį iki šeštadienio. Troškinys vadinamas "Tsolentu" arba "Haminu". Jis valgomas šeštadienio pietums - kaip tik būna atvėsęs iki reikiamo šiltumo, o tirštas padažas prisisunkia aromatų ir egzotiškų skonių. Man tie perkepę iki rudumo kiaušiniai - nėra pats skaniausias ingredientas, tačiau receptas reikalaujo šio "gardėsio".

Šiame įraše jums pateikiu Šabo pusryčių valgį - kalakutienos "Pastrama". Patiekalas labai prigijo mano šeimoje, ruošiu jį šventiniams pusryčiams. Taip kaip žydai elgiasi per Šabą, panašiai aš švenčiu Velykų sekmadienį. Aišku, man nepavyksta visiškai išvengti darbo (matyt, tam reikia praktikos, kaip mano draugė praktikuojasi kas savaitę), bet stengiuosi valgių ruošą sumažinti iki minimumo - viską suruošiu iš vakaro šeštadienį, o Velykų sekmadienis lieka tik linksmybėms, žaidimams, šeimai, draugams, džiaugsmui bundančia gamta ir gurmaniškam užkandžiavimui.

Puikų receptą lietuvių kalba radau įrašuose pas Elžbietą. Mano receptas panašus, tačiau jis skirtas kalakutienos krūtinei su visais grobais (krūtinės kaulų sistema), su oda ir su sparnų pečių sąnariais - t.y. beveik pusei kalakuto. Tokią kalakutienos krūtinę gaunu nusipirkti ir nieko nedarinėju. Šeštadienį nusiteikusi beveik "šabatiškai" užmerkiu krūtinėlę puode visai dienai, po to vėlų vakarą prieš ruošiantis miegui krūtinėlę kepu orkaitėje apie 30 min. Svarbu nesmalsauti ir nevarstyti orkaitės. Išjungiu kaitrą ir einu miegot. O Velykų rytą visi džiaugiamės sultinga ir kvapnia, kiek šiltesne negu kambario temperatūra, krūtinėle. Labai skanu su įvairiom daržovių mišrainėm, kuriose naudojamas majonezas, kaip "Balta lietuviška", arba "2 paprikos+kukurūzų indelis+poras+petražolės+majonezas". Arba tiekiame krūtinėlės griežinėlius su krienais. Dar tinka krienus perpus sumaišyti su švelnaus skonio majonezu ir pateikti kaip padažą, jeigu krienai buvo su burokėliais, tai padažas bus šviesiai rausvas - pavasarinių tulpių spalvos - labai tinkamas Velykų stalui.

Paruošimui reikia turėti 5 litrų ar didesnės talpos puodą, kuriame tilptų visa krūtinėlė, špižinę keptuvę (keramikinis kepimo indas dideliame karštyje suskils, - man suskilo).
Produktai:

1 vnt. kalakutienos krūtinėlė (apie 2,5 kg arba 5-6 lb)
2 litrai tyro vandens
4 Valg. Š. jūros druskos (be jodo)
2 Valg. Š. cukraus - nebūtinai

Aptepui:

3 Valg. Š. (45 ml) alyvuogių aliejaus
1 Valg. Š. paprikos miltelių (rūkyta paprika nelabai tinka) / arba sutraiškytų kadagio uogų (juniper berries - angl.)
1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų / arba sutraiškytų raudongrūdžių pipirų (red peppercorn -angl.) + 1 Valg. Š. medaus
4 vnt. skiltelės česnako, sutrintos į tyrelę

Paruošimas:

Į puodą pilame 2 litrus vandens, vandenyje maišant ištirpiname 4 Valg. Š. druskos (ir cukrų, jeigu pasirinkome). Krūtinėlę nuplauname ir pamerkiame pasūdytame vandenyje. Šiame etape geriausia puodą statyti tiesiai į kriauklę, nes vandens perteklius gali lietis per puodo kraštus. Paliekame puodą su mirkstančia krūtinėle vėsioje vietoje, pvz. garaže arba po stalu virtuvėje, 3-6 valandoms (arba galima krūtinėlę marinuoti šaldytuve 2 paras).
Dubenėlyje sumaišome "aptepo" ingredientus. Kalakutienos krūtinėlę ištraukiame iš vandens ir lengvai nusausiname, įtriname iš visų pusių paruoštu "aptepu", dedame į sausą špižinę keptuvę.
Labai karštai įkaitiname orkaitę - iki 250°C (480°F) temperatūros. Mėsą keptuvėje statome orkaitėn, uždarome orkaitę labai sandariai ir kepame 30 min. (jeigu naudojama tik puselė krūtinėlės - 20 min.) - jokiais būdais orkaitės nevarstome.
Išjungiame orkaitę, bet nepradarome - visa kaitra turi likti viduje. Einame miegoti.
Po 8-12 val. pjaustome krūtinėlę griežinėliais ir tiekime į stalą šalia mišrainės arba su krienų padažu.

Taip atrodo pirktinė kalakutienos krūtinėlė.

Kalakutienos krūtinėlė 3 val. mirksta pasūdytame vandenyje.

Nusausinta krūtinėlė pasiruošusi aptepui.

P.S. Jeigu iškepusi krūtinėlė paviršiuje netolygiai parudavusi, pasinaudokite "Kepsnių makiažo" patarimais. Man šį kartą pasisekė (žiūr. nuotrauką įrašo viršuje) bet buvo kartų, kai vienas kepsnio šonas liko visiškai šviesus, o viršus tamsiai rudas - tada labai padeda kepsnių makiažo paslaptys.

Jūsų dėmesiui mano šeimos - Daugirdų iš Ariogalos - receptas, siekiantis 19 amžių. Laimei, šeimoje turėjome daugiau receptus užrašančių entuziastų - aš ne vienintelė. Laimei, išsaugojome tuos užrašus, nuskanavome ir išplatinome tarp šeimos narių. Panašiai, kaip "Eksperimentuose pagal Zawadską" Rūta naujai išbando ir semiasi įkvėpimo iš Vincentos Zavadskos knygos (originalus pavadinimas "Kucharka litewska" Wincentyna A. L. Zawadzka), aš eksperimentuoju su savo šeimos receptais: senais - iš užrašų ir senolių interviu, ir naujais - šiais laikais giminėse gaminamais; dažniausiai senus receptus prikeliu naujam gyvenimui pritaikdama savo patobulinimus.

Štai taip atrodo originalus Melanijos Daugirdaitės, 19 amžiaus pab., užrašas, mano sulipdytas iš dvejuose puslapiuose esančių gabalų:

Originalus tekstas:

34. "Kepučiai" kartoflane

Ugotować kartofle i ostudzić. Przepuścić przez maszynkę i dobrze wymieszać z mąką, mniej więcej 3-cią część, albo i trochę więcej. Ręce dobrze obsypywać mąką bo się ciasto klei, dodać soli do smaku. Wałkować ręką długie paski i krajać jak serniki, kłaść na blachę i upiec. Można do tego dać skwarki lub smietanę.

Vertimas:

34. Bulviniai "Kepučiai"

Išvirti ir atvėsinti bulves. Praleisti per mėsmalę ir gerai išmaišyti su daugmaž trečdaliu kiekio miltų. Rankas gerai barstyti miltais, nes tešla labai lipni, paskaninti druska. Rankomis ridenti tešlą formuojant ilgas juostas, kaip virtinukams, dėti ant bėkutės ir kepti. Galima patiekalą tiekti su spirgais arba grietine.

Pastaba: Mano pro-pro tetos receptai yra lietuviški. Kam kliūva lenkų kalba - trumpa istorijos pamokėlė...
Buvo laikai, kai visas mokyklinis išsilavinimas Lietuvoje buvo prieinamas tik lenkų arba rusų kalbomis, aukštasis išsilavinimas - tik lenkų ir lotynų kalbomis. Vincenta Zavadska savo "Lietuvos virėją" irgi parašė lenkiškai. Didelė dalis Lietuvos rašytinės kultūros yra sukurta ir toliau kuriama įvairiomis kalbomis. Lietuvos istoriniai dokumentai iki 1917 metų (sutartys, metraščiai, kunigaikščių laiškai, teismų bylos, dokumentai...) viskas buvo rašoma nelietuviškai. Pirmosios mokyklos, kur buvo dėstoma lietuvių kalba, Lietuvoje atsirado tarpukaryje, bet jų buvo ne visuose miesteliuose. Tik Sovietmečiu (1952-1955 metais) išsilavinimas lietuvių kalba tapo prieinamas jau beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Mano senelis, 1914 m. gimęs ir augęs Žemaitijoje, pasakojo, jog jam teko mokyklą pradėti rusiškai, po to buvo ta pati mokykla reformuota į lenkų kalbą, o jau užbaigė gimnaziją Kaune - lietuviškai. Lietuvių karta, gimusi 20 a. pradžioje, buvo pirmoji, kuriai tapo prieinamas išsilavinimas lietuvių kalba.

Senovinėse receptų knygose ir asmeniniuose užrašuose receptų aprašymai yra labai trumpi, daug nutylėjimų, mat tais laikais daug kas buvo "ir be paaiškinimų aišku", tad neatrodė verta užrašinėjimo. Šiuolaikiniai receptai žymiai detalesni, jie apibūdina patiekalo "niuansus", paaiškina įvairias technikas, kodėl ruošiama taip, o ne kaip įprasta, kaip patiekalą įtakoja jo ingredientai... Tad mano aprašymas irgi skiriasi nuo originalo.

"Kepučiams" arba "Švilpikams" galima atskirai išvirti bulves su lupenomis, arba verdame bulves be lupenų, po to virtas bulves sugrūdame į košę. Aš visada naudoju vakardienos palikusią "Bulvių purée", arba bet kokią atlikusią bulvių košę, mat mano namuose tai "likučių gelbėjimo" patiekalas.
Miltų tešloje naudojame tiek, kad jų tūris prilygtų penktadaliui (1/5) bulvių košės kiekio - matuojame vizualiai. Daugiau miltų reikės pabarstymui ant tešlos formavimo paviršiaus.
Senoviškame šeimos recepte nepaminėti kiaušiniai, tad tas veganiškas receptas tinka pasninkui. Man skaniau su kiaušiais. Kiaušinių naudojame tiek, kiek negaila, bet tešla turi pasiduoti formavimui, neturi būti skysta.
Druskos kiekis priklauso nuo naudojamų bulvių pavidalo: jeigu bulvės patiekalui buvo virtos su lupenomis ir be druskos - tešlą teks sudyti daugiau; o jeigu naudojama vakardienos bulvių košė, kuriai nieko netrūksta, tai galima tešlą tik šiek tiek paskaninti druska, arba išvis nesūdyti - jeigu bus naudojamas sūrus padažas.
Kepimui tinka du būdai: 1) orkaitėje - savaitgaliu, kai niekur neskubame; 2) keptuvėje virš viryklės - kai turime tik 15 min. pusryčių ruošai, arba kai ruošiamas nedidelis "Kepučių" kiekis. Orkaitėje kepti "Kepučiai" / "Švilpikai" bus mažiau prisigėrę aliejaus.
Pagal šį receptą "Kepučiai" / "Švilpikai" iškepa traškūs išorėje ir purūs viduje. Patiekalas į stalą tiekiamas tuojau pat - kol karštas. Priedams tinka grietinė, žalumynai, šviežios salotos, grybų padažas, spirgai, varškės-grietinės-krapų padažas, arba šių priedų įvairios kombinacijos.

Kepame orkaitėje:

Paruošimui reikia turėti blėkutę, išklotą kepimo popieriumi ar silikoniniu kilimėliu; didelį dubenį, kitą silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarinį teptuką.

Produktai:

1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
2-4 vnt. kiaušiniai
1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
2 Valg. Š. kiaulienos taukų ar aliejaus
50 g sviesto arba 1 kiaušinis

Paruošimas:

Paruošiame 200°C (390°F) karštumo orkaitę, blėkutę išklojame kepimo popieriumi / silikoniniu kilimėliu, arba dosniai ištepame riebalais.
Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą.
Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius.
Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos gabalėlius į kepimo skardą ir lengvai paspaudžiame šakute, kad paviršiuje susidarytų rievelės ir "Kepučiai"įgytų stačiakampio formą. "Kepučių" paviršių aptepame lydytu sviestu arba tokiu plakiniu: 1 kiaušinis + 1 Valg. Š. vandens.
Kepame gerai prikaitusioje orkaitėje apie 20 min.

Kepame keptuvėje virš viryklės:

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, didelį dubenį, silikoninį kilimėlį arba didelę medinę lentutę - tešlos formavimui; peilį, šakutę, kulinarines žnyples.

Produktai:

1 litras arba maždaug 0,5 kg virtų bulvių košės
300 ml miltų (200 ml - tešlai, likę miltai - barstymui)
2-4 vnt. kiaušiniai
1 arb. š. druskos (arba daugiau, jeigu naudojamos be druskos virtos bulvės)
50 ml alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus

Paruošimas:

Dubenyje šaukštu sumaišome bulvių košę, miltus ir du (2) kiaušinius, jei reikia - tešlą pasūdome. Gauta tešlos masė turi būti minkšta, lipni, bet pasiduodanti formavimui. Jeigu tešla perkieta, mušame daugiau kiaušinių ir maišome, iki kol gausime norimą purumą.
Virš vidutiniškos liepsnos įkaitiname keptuvėje maždaug 5 mm gilumo aliejaus.
Tešlos ruošimo paviršių dosniai barstome miltais. Atgnybiame maždaug apelsimo dydžio dalį tešlos. Ant miltuoto paviršiaus pirštais formuojame 5 cm pločio ir 2 cm storio tešlos juostą. Šią juostą supjaustome į 3-4 cm pločio stačiakampius.
Atsargiai šakute perkeliame po vieną tešlos stačiakampius į įkaitintus riebalus keptuvėje, lengvai spūstelėjame, kad "Kepučiai" subliūkštų iki 5 mm storumo ir paviršiuje susidarytų rievelės. Kepame po 2-3 min. iš abiejų pusių, vartome kulinarinėmis žnyplėmis.

Apelsino dydžio tešlos gumulas ant miltuoto paviršiaus pasiruošęs formavimui.

Tešlos juosta pjaustoma į stačiakampėlius.

"Kepučiai" kunkuliuoja keptuvėje.

Kepučiai dubenyje laukia valgytojų.

Šio recepto atsiradimui pasitarnavo fantazija, patirtis, ir įvairių TV laidų probrėkšmiai mano vaizduotėje. Norėjau kažko labai skanaus, sveiko ir lengvo, primenančio jūrą ir mišką, patiekalo - priimtino lietuviškam pilvui. Taip gimė "Balta žuvis ant grybų padalo", o kadangi "žuvies neypatingų-gerbėjų"šeimoje ši žuvis buvo gardžiai suvartota, pasižadu, jog šį patiekalą gaminsiu dar ne kartą.

Ingredientai šiam receptui - paprasti, jokios egzotikos. Svarbu tik turėti baltos jūrinės žuvies, upinis erškėtas irgi tiktų. Aš nesu žuvų vardų eksperte, visada renkuosi žuvį pagal jos spalvą, grožį ir kvapą. Šį kartą mano akį užkliuvo gepardiškai atrodanti laukinė (gimusi ir gyvenusi laisvėje) norvegiška "Dėmėtoji vilkžuvė". Nežinau kodėl šiai žuviai toks vardas suteiktas, ar dėl jos snukio išraiškos, ar dėl vilkiško charakterio, tačiau žuviena šio gyvūno yra nuostabi. Mačiau lietuviškame Internete, jog "Vilkžuvė" yra prieinama nusipirkti ir Lietuvoje.

Pirkau savo "Vilkžuvę"šaldytą, parą užtruko atitirpinimas šaldytuve, po to dar 1 val. žuvis tupėjo ant stalo virtuvėje, kol tapo kambario temperatūros - tokiu būdu lėtai atitirpinta žuvis nepraranda savo raumens tamprumo, nesubyra kepant.

Paruošimui reikia turėti aukštais kraštais kepimui orkaitėje tinkančią blėkutę, silikoninę mentelę. Išeiga 4-5 porcijos.

Produktai:

700 g baltos žuvies (1,6 lb)
120 g miško grybų arba pievagrybių
1-2 vnt. svogūnai (150-180 g)
4-6 vnt. skiltelės česnako
3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
1 arb. š. druskos
1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1/2 arb. š. raudonųjų pipirų / čilių krislelių
100 ml balto sauso vyno

Paruošimas:

Paruošiame 205°C (400°F) karštumo orkaitę.
Pašaliname žuvies žvynus (skūrą paliekame), žuvį nuplauname ir nusausiname, supjaustome 1 porcijos gabalais.
Grybai turi būti sausi. Išvalome grybus sausu šepetėliu, juodulius pašaliname peiliu. Česnaką supjaustome plonais griežinėliais. Grybus ir svogūnus supjaustome 2 cm kubeliais arba 6 cm ruoželiais - nepersmulkiausiai.
Ant viryklės virš vidutiniškos liepsnos statome blėkutę, joje įkaitiname 2 Valg. Š. aliejaus. Pradžioje blėkutėje (ant viryklės) apkepiname grybus ir svogūnus. Pasūdome 1/2 arb. š. druskos ir pridedame susmulkintą česnaką ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Maišydami mentele daržoves iš viso kepiname apie 5 min., kol grybų ir svogūnų gabalėlių nors vienas šonelis paruduos.
Nukeliame blėkutę nuo liepsnos. Pilame į grybų troškinį vyno. Ant grybų patalo išdėliojame žuvies gabalus, odele žemyn. Apšlakstome žuvies gabalus 1 Valg. Š. alyvuogių aliejaus, lengvai pasūdome ir pabarstome ant žuvies raudonųjų čilių krislelių.
Šauname į orkaitę ir kepame 15-20 min. (stori gabalai kepa 20 min., plonai žuviai užtenka 15 min., maniškė kepė 18 min.)
Mentele išdedame žuvies gabalus kartu su po jais esančiais grybais į lėkštes. Tiekiame su karštais daržovių garnyrais ir salotomis, kuskusas irgi tinka.

Štai kokia gražuolė ta "Dėmėtoji vilkžuvė"

Grybai, svogūnai ir česnakas kepa blėkutėje ant viryklės.

Ant vynu sulaistyto grybų patalo išdėliojami žuvies gabalai.

Tik iš orkaitės.

Žemiau - tas pats receptas eksperimentuojamas su laukine lašiša. Rezultatas - nuostabus! Žuvis iškepa sultinga, neprilimpa prie kepimo indo dugno, nesubyra. Plonus lašišos filė šmotelius kepiau orkaitėje tik 15 min.

Šį kartą naudojau baltus svogūnus, pievagrybius ir šitakius, bei laukinės lašišos filė.

Po 15 min. kepimo orkaitėje patiekalas atrodė idealiai.

"Lašiša ant grybų patalo", "Kinva su daržovių melanžu" ir "Salotų salotos" - vienoj vakarienės lėkštėj.

Mišrainę "Russkaya Zima" (Русская зима - rusiška žiema rus.) pirkdavau rusiškų delikatesų krautuvėje, dažniausiai Kalėdų išvakarėse. Man patinka jos paprastumas, ingredientai atitinka vienos pažįstamos ukrainietės (Rytų Ukrainietės) Liudmilos gaminamą mano skoniui minimalistinę "Šubą" - t.y. "Silkę kailinukuose", tačiau mišrainėje visi tie patys ingredientai išmaišyti, persisunkę tarpusavio skoniais, "suskamba" kitaip.

Patiekalui naudojamos tik 3 daržovės, visos virtos, maždaug vienodais kiekiais: morkos, burokėliai ir bulvės. Skani sūdyta silkė supjaustoma lygiai tokiais pat kubeliais, kaip ir daržovės, tad ji lyg išnyksta mišrainėje, tačiau jos skonis tampa nepamainomu reikalingu prieskoniu dominuojančiame daržovių saldume. Druskos galima iš viso nenaudoti, užtenka majonezo sūrumo, nereikia nei pipirų aitrumo, nei svogūnų ar česnakų aštrumo. Ši mišrainė turi likti švelni, salstelėjusi. Liežuvio aptiktas silkės gabaliukas tampa nuostabia sūrumo staigmena.

Karštom dienom kartais pasiilgstu žiemos nuotaikų ir pasigaminu šį paprastutį Rusijos virtuvės patiekalą. Jeigu pasiilgote žiemos vėsumo, arba gal ruošiatės Kalėdoms ir nuo Kūčių paliko silkės - tai šis receptas jums tiks.

Išeiga 8 porcijos. Paruošimui reikia turėti 3 puodus - atskirai kiekvienai daržovės rūšiai virti, dubėnį mišrainės pateikimui.

Produktai:

2-3 vnt. (300 g) orkaitėje keptų arba virtų burokėlių
4-6 vnt. (300 g) morkų
4 vnt. (300 g) bulvių
2 vnt. (300 g) sūdytų silkių filė puselės, arba viena didelė silkė
4 Valg. Š. švelnaus skonio majonezo
1/2 arb. š. druskos - nebūtinai

Paruošimas:

Bulves nuplauname ir verdame su lupenomis 20 min.* Morkas nuplauname ir verdame su lupenomis apie 13 min.* Išvirusias daržoves ataušiname sausai, t.y. išpilame visą vandenį ir paliekame aušti atvirame inde, kad laisvai garuotų.
Supjaustome burokėlius, bulvės ir morkas 5-8 mm kubeliais.
Pašaliname silkės skūras ir kaulus. Filė supjaustome 5-8 mm kubeliais.
Visus mišrainės produktus išmaišome ir paliekame šaltai 2-12 val. skoniams persisunkti.
Ši mišrainė skanesnė kambario temperatūros. Labai tinka su pilkos neutralaus skonio kviečių-rugių duonos riekele.

* - virimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo skysčio užvirimo (burbuliavimo) pradžios.

Dėkoju Jurgai už recepto idėją. Šis desertas - sveikuoliškas, žaliavalgiškas, be cukraus ir saldiklių, veganiškas - be gyvulinės kilmės produktų, ir labai labai skanus. Vaikai jį vadina "Bananų ledais" dėl tirštos, pieniškus ledus primenančios tekstūros, tačiau teoriškai geriau tiktų pavadinimas "Bananų sorbė", kadangi jokių pieno produktų ir saldiklių čia nėra. Sorbė (Sorbet amer.) - tai sušaldyta šviežių vaisių tyrė; šerbetas (Sherbet amer.) - tai sušaldyta pieno produktų ir vaisių mišinio tyrė.

Mano virtuvėje dažnai užsilieka pernokę bananai. Jeigu toks įvykis atsitinka arčiau savaitgalio, tai juos panaudoju "Bananiniams keksiukams", o jeigu bananai pernoksta vidury savaitės, arba šiaip nesant ūpui kažką kepti - tai juos sudedu į šaldiklį, ir, progai esant, pasigaminu "Bananinius ledus". Paragaukite, gal ir jūsų šeimai patiks šis desertas, gal tyčia pradėsite pirkti pernokusius bananus.

Paruošimui reikia turėti šaldiklį, blenderį arba maisto procesorių, kulinarinę temparatūrai atsparią pirštinę, aštriabriaunį peilį; gražius dubenėlius, vazeles arba taures - deserto pateikimui.

Išeiga 4 mažos porcijos.
Produktai:

3 pernokę bananai
1/2 stiklinės riešutų arba/ir šviežių uogų, šaldytos uogos irgi tinka.

Paruošimas:

Bananus sušaldome šaldymo kameroje, tai užtrunka mažiausiai 4 val. Bet galima ir visą mėnesį bananus ten laikyti, tada geriau juos įdėti į maišiuką arba indelį.
Sušalę bananai bus labai šalti, juos laikyti rankoje bus įmanoma mūvint kulinarinę pirštinę. Bananų žievę skutame peiliu, pašaliname ir po žieve esančius plaušus.
Bananus susmulkiname 5-8 cm gabalais ir sumalame blenderyje arba maisto smulkintuve. Jeigu bananai labai kietai įšalę, gali tekti malimo pagalbai į blenderį pilti 1-2 Valg. Š. tyro vandens.
Tiekiame tuojau pat gražiuose indeliuse, apibarstę "Bananų ledus"šviežiomis uogomis ir riešutais.

"Į akmenį" sušalę bananai.

Bananus skutame peiliuku.

"Bananų ledai" keliauja į stalą.

"Bananų ledai" sumalti kartu su avietėmis ir apiberti šilauogėmis.

Bananai sumalti su braškėmis ir gervuogėmis.

Tai mano mėgstamiausias veršienos receptas. Aprašant šį patiekalą man ilgesingai riaumoja skrandis, net silpna kaip vėl jo noriu... Na, bet susikaupsiu visas jėgas ir aprašysiu, gal pravers ir kitiems panašaus skonio gurmanams.

Anksčiau "Veršienos Piccata" (tariasi "pikáta") eidavau ieškoti italų restoranuose. Patiekalas ne iš pigiųjų, vidutiniškai porcija kainuoja $19-$36, bet buvau pasiruošusi aukotis. Po to buvo periodas, kai įvairiose vietose gaudavau guminę mėsą žiauriai rūgščiame padaže - tai man trigubai sugadindavo nuotaiką. Nutariau pati išmokti idealiai savo skoniui paruošti šį itališką gardėsį, o pasirodė, kad tai visiškai nesudėtinga.

Veršiena šiam patiekalui supjaustoma plonais vieno/dviejų kąsnio dydžio šmoteliais, ji ruošiama citrinų rūgštumo šiek tiek sutirštintame padaže. Citrinos rūgštumą praskiedžia balto vyno gaiva, cinkelio skoniui suteikia sūdyti kaparėliai.

Mėsa turi būti minkštutė. Geriausiai šaim patiekalui tinka veršienos šlaunies minkštesnio raumens plonai supjaustyta mėsa - be kaulų, visiškai neriebi, kuri naudojama "Vienos šniceliams". Ši mėsos išpjova labai greitai džiūsta, tad ji retai būna išdedama vitrinoje. Dažniausiai reikia prašyti mėsininko, kad supjaustytų. Ji angliškai vadinama labai įvairiai, bet reiškia tą pačią išpjovą: veal cutlet, veal leg cutlet, veal scaloppini/scallopini cutlet, veal scallop, veal scaloppini/scallopini, veal escalopes.

Tačiau aš sugebu "Veršieną Piccata" paruošti ir iš papilvės - pigios mėsos, kurios praktiškai neįmanoma suploninti mušant. Aš šią mėsą supjaustau plonais griežinėliais savo firminiu labai aštriu peiliu.

Man geriausiai tinka "Veršienos Piccata" pateikti su lingviniais (linguine it. - 4 mm platumo plokčia pasta/makaronai), bet tiks ir kitokios rūšies jūsų mėgstama pasta, bulvės arba bulvių košė, batatai, cukinijos, ar kitokios legvai pakepintos daržovės, arba galima sultinga veršiena mėgautis su kvietinės čiabatos riekele.

Mėsos paruošimas užtrunka apie 10 min. Kepimas 10 min., padžo ruošimas dar 5 min.

Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, mėsos plaktuką - nebūtinai, dubenį, 2 lėkštes. Išeiga 4-6 porcijos, priklausomai nuo garnyro (pastos/makaronų) kiekio.

Produktai:

700 g veršienos "šnicelio" išpjovos
3/4 arb. š. rūpios druskos
1 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
2 Valg. Š. kvietinių miltų
4 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
4 skiltelės česnako
2 Valg. Š. kaparėlių
1 stiklinė sauso balto vyno
1 vnt. citrina
2 Valg. Š. sviesto
sauja petražolių lapelių

Paruošimas:

Veršieną nuplauname, nusausiname, supjaustome 5-8 mm sorumo, maždaug 5x8 cm dydžio šmoteliais. Storesnes mėsos šmotelių vietas galima suploninti plakant mėsos plaktuku. Dubenyje mėsą sumaišome su druskos ir pipirų mišiniu. Kiekvieną gabaliuką iš abiejų pusių išvoliojame miltuose ir sudedame į krūvą lėkštėje.
Didelėj keptuvėje, virš kiek didesnės nei vidutiniškos liepsnos, įkaitiname aliejų. Veršienos šmotelius kepame keliomis porcijomis, nesugrūdus. Dedame mėsą keptuvėn vienu sluoksniu, paliekant 2 cm tarpus. Kepame iš abiejų pusių po 2 min. Iškepusią mėsą išdedame į švarią lėkštę.
Kai visa mėsa jau apkepinta, sumažiname liepsną iki minimalios, į priskrudusią kepuvę dedame plonais griežinėliais supjaustytą česnaką, beriame kaparėlius. Maišant kepame 1 min. Turi pasklisti česnako aromatas, kaparėliai turi prasiverti.
Dabar keptuvėn pilame vyno, beriame pusės citrinos žievelės tarkių. Iš citrinos vidurio išpjauname vėlesniam patiekalo papuošimui 3 plonus griežinėlius. Iš citrinos puselių keptuvėn išspaudžiame sultis. Maišant viriname padažą, kol jis sutirštės iki norimo tirštumo. Pabaigoje pridedame sviesto ir jį padaže ištirpiname.
Dabar į padažą grįžta apkepinta mėsa. Veršienos gabalėlius padengiame keptuvėje esančiu padažu. Uždengiame keptuvę dangčiu, nukeliame nuo liepsnos ir paleikame skoniams persisunkti 5-10 min.
Tuo tarpu pagal pakuotės instrukciją paruošiame pastą/makaronus, arba kitą pasirinktą garnyrą. Veršieną tiekiame į stalą italtišku šeimos stiliumi: didelėje lėkštėje, ant garnyro viršaus, apibarsčius susmulkinatais petražolių lapeliais, papuošus citrinos griežinėliais. Valgant labai tinka užsigerti baltas sausas vynas arba naminis limonadas (vanduo+citrinų sultys+cukrus).

Prieskoniuti ir miltuoti veršienos šmoteliai sudėti lekštėje.

Veršienos šmoteliai vienu sluoksniu, nesugrūdus, kepinami po 2 min. iš abiejų pusių.

Keptuvėje tirštėja padažas.

Mėsa grįžta į keptuvę, ją padengiame padažu, ir paliekame skoniams persisunkti.

Į stalą "Veršiena Piccata" tiekiama itališku šeimos stiliumi.

Šio patiekalo gamyboje aš buvau asistentė, stebėtoja ir ragautoja. Žuvį pagavo, išdarinėjo, davė man komandas kaip ruošti marinatą ir prieskonių mišinį, prižiūrėjo grilį, ir galiausiai visus susirinkusius valgytojus dosniai žuvimi vaišino Feliksas (draugės vyras). Feliksai, milžiniškas tau ačiū! Jau mintyse planuoju pobūvius tavo ateities laimikiams realizuoti.

Feliksas su dryžuotoju jūros ešeriu, (striped sea bass - angl.)

Štai čia, nuo kranto, visai šalia Niujorko, buvo pagautas ešerys.

Patyrę žvejai žino kur ir kada galima be vargo pagauti reikiamą žuvį. Iš Felikso pasakojimų sužinojome, jog balandį ir gegužę suaugusios Atlanto vandenyno žuvys keliauja visai palei pakrantę šiaurėn. Feliksui užtruko tik keletas minučių: nuo kranto užmetė kabliuką ir milžiniškas ešerys netrukus įkliuvo.

Šio recepto Feliksas išmoko iš kitų žvejų, dėl specifinio medaus-garstyčių padažo jis vadinams "Švedišku". Receptui gali būti naudojama bet kokia jūsų mėgstama žuvis. Smulkesnių nei 25 cm žuvų pjaustyti į porcijas nereikia - tik išdarinėti ir pašalinti žvynus. Stambias žuvis pjaustome maždaug 150 g porcijomis. Kai kurių rūšių žuvų žvynus dengia nuodingos, kartais kartumo patiekalui suteikiančios gleivės; pašalinus žvynus žuvies skonis bus švelnesnis, galima bus valgyti žuvies odą - joje daugiausia žmogui reikalingų mikroelementų.

Jūros ešerys - nuostabaus skonio žuvis, mėsinga, sultinga, nesubyra kepant ar pjaustant (už pirktinius šaldytus ir atitirpintus ešerius savo teiginio negarantuoju). Ešerio kaulai stambūs, jų nedaug. Milžiniškuose stuburo slanksteliuose slypi drebučiai - sąnariams taip labai reikalingi gliukozaminas ir chondroitino sulfatas. Laukinių žuvų odoje daug vitamino D, jodo organinių junginių ir daugybės kitų žmogaus organizmo energingumui, gerai nuotaikai ir sveikatai reikalingų dalykų.

Kadangi žuvis buvo kepama lauke virš grilio, ją teko vynioti į aliuminio foliją - žiauriai kenksmingas sveikatai daiktas; geriau kad nebūtų aliuminio sąlyčio su maistu, ypač jeigu maiste yra rūgštys. Mano patarimas: vyniokite žuvį pirmiausia į kepimo popierių, o tik po to į aliuminio foliją. Jeigu žuvį kepsite orkaitėje, tada išvis aliuminio folijos nereikia.

Toks suvystytos žuvies kepimo stilius vadinamas "en papillote" - prancūziškai, arba "al cartoccio" - itališkai. Žuvies viena porcija, su prieskoniais ir trupučiu daržovių, lyg koldūnas suvyniojama į kepimo popierių. Žuvis kepa savo, prieskonių ir dažovių sultyse bei garuose. Patiekalas neužteršiamas degimo produktais, jame išsaugomi 100% visi kvapai, skoniai ir padažas.

Čia yra man patikęs video, kaip be jokių išsidirbinėjimų suvyniojama žuvis: How to Make Fish 'En Papillote'.

Orkaitėje ant blėkutės galima išdėlioti keletą porcijų. Kepimas vyksta trumpai - iki 20 min., dideliame karštyje: 205°C (400°F).

Ruošiant grilį, kepimo popieriuje "suvystytas"žuvies porcijas reikia suvynioti dar ir į aliuminio foliją - tai apsaugos popierių nuo užsiliepsnojimo. Malkų grilyje reikia palaukti, kol kuras beveik išdegs. Liepsnų galiukai turi vos liesti groteles. Anglių grilyje turi nelikti liepsnos, tik raudonumas anglyse. Dedame žuvies gabalus ant grotelių, uždengiame dangčiu pusiau sandariai - kad vyktų karščio cirkuliacija, ir kepame apie 15-20 min., priklausomai nuo porcijų dydžio. Dideli žuvies gabalai, arba porcijos su didesniu kiekiu daržovių kepa ilgiau.

Kepimui reikia turėti kepimo popieriaus, blėkutę - kepimui orkaitėje, aliuminio folijos - kepimui virš grilio, kulinarines žnyples, prieskonių malūnėlį arba grūstuvę, du dubenėlius, kulinarinį teptuką. Išeiga 4 porcijos.

Produktai:

600 g žuvies - kambario temperatūros
6 Valg. Š. akacijų arba citrusų žiedų skysto medaus (aštraus skonio medus netinka)
3 Valg. Š. švelnaus skonio garsyčių padažo, kaip dijon
1 česnako galvutė (10-12 skiltelių)
4 arb. š. čiobrelio lapelių (skaniau švieži)
2 arb. š. rozmarino lapelių (skaniau švieži)
1 arb. š. rupios jūros druskos (be jodo papildų)
1 arb. š. juodųjų pipirų
1/2 arb. š. sausų raudonųjų čilių krislelių
1 arb. š. garstyčių sėklų
2-3 arb. š. kalendrų sėklų

Paruošimas:

Žuvį išdarinėjame, pašaliname žvynus, nuplauname po šalto vandens srove, nusausiname, supjaustome maždaug 150 g porcijomis.
Viename dubenėlyje šakute suplakame medų su garstyčių padažu.
Kitame dubenėlyje sumaišome plonais griežinėliais supjaustytą česnaką ir šviežiai sumaltus/sugrūstus likusius ingredientų sąrašo prieskonius.
Žuvies gabalus ištepame padažu, po to apiberiame prieskonių mišiniu. Vyniojame į kepimo popierių, jei reikia - antru sluoksniu vyniojame į aliuminio foliją. Galima žuvį kepti tuojau pat, arba galima pamarinuoti kambario temperatūroje 30 min. - 2 val.
Kepame 15-20 min. labai karštai prikaitintoje orkaitėje arba virš grilio: 205°C (400°F) temperatūroje.
Lėkštėje išvyniojame žuvį iš popieriaus, valgome su šviežiomis salotomis. Užsigėrimui labai tinka baltas vynas, naminis limonadas (citrinų sultys+cukrus+tyras vanduo) arba šviesus alus.

Medaus+garstyčių padažas ir preiskonių mišinys.

Žuvis ištepama padažu ir apiberiama prieskoniais.

Iškepusi žuvis viduj sultinga. Žuvieną lengvai nuo kaulų atskiriame 2 šakučių pagalba.

Milžiniško ešerio viena porcija.

Pabaigai kviečiu pasiklausyti "Tribalistas ja sei namorar".

Gryyyynai Amerikoniškas desertas, visų vaikų ir "širdyje vaikų" numylėtas skanėstas. Smorsai (s'mores angl.) - tai skautų vakaronių prie laužo būtinas užkandis, šeimyninių pobūvių prie grilio iškilminga pabaiga, turistinių žygių laimingumo akimirkų kulminacija. Mano vaikus "Smorsai" atplėšia nuo ai-padų, pamirštami Mainkraftai, nurimsta kivirčai dėl žaidimų nepasidalinimo - visi lekia laukan ir tyloje susibūria aplink rusenančias anglis, rankose laikydami pasmeigtus ant lazdelių "Maršmalou" zefyrus.

Mikroelementų požiūriu ingredientai nėra sveikuoliški, tačiau psichologinė sveikata, kurią būtent ir suteikia šio skanėsto gamybos ritualas, yra ne mažiau svarbi.

Desertui naudojami tik 3 ingredientai:
1. "Graham crackers" sausainiai - viduj nesaldūs, paviršius padengtas medum ir cinamonais. Jei tokių negausite nusipirkti, galima naudoti bet kokius kitus plonus pirktinius trapius nesūrius ir nesaldžius krekerius, juos iš anksto patepti plonu medaus sluoksniu (medus pašildomas ir lengvai atskiedžiamas vandeniu, kad būtų įmanoma krekerius patepti labai plonu sluokniu, bet krekeriai neturi sušlapti) ir lengvai pabarstyti cinamono milteliais, palikti išdžiūti.
2. Maždaug 3x3x3cm "Maršmalou" zefyrai - iš cukraus pudros ir kiaušinio baltymo plakinio gaminami balti kamuoliai/cilidrai/kubeliai, padengti krakmolu - kad tarpusavy nesuliptų, viduj minkšti lyg kempinėlė.
3. Labai plonos pieniško šokolado plytelės, tokias gamina "Hershey's", bet gali būti bet kokio kito gamintojo ploni šokoladukai, kaip pvz. "Milka" - šviesaus pieniško šokolado plytelės be jokio užpildo.

Šokolado plonumas svarbus todėl, kad plona plytelė greičiau ištirpsta prikaitinto "Maršmalou"šilumoje. Su stora plytele teks mažinti šokolado gabaliuką, šokoladas gali nespėti ištirpti desertą bevalgant.

Paruošimui reikia turėti laužą arba grilį, maždaug 80 cm ilgio medines lazdeles (gali būti iš miško), arba kaip mūsų šeima turime teleskopines šakutes. Išeiga - 45 "Smorsai", pakanka 12-15-kai iškylautojų.

Produktai:
1 pakuotė (280 g) "Marshmallows" zefyrų
1 pakuotė "Graham crackers" sausainių
6 plytelės po 43 g tamsaus arba pieniško šokolado
Paruošimas:

Pasmeigiame vieną Maršmalou zefyrą ant lazdelės ir sukant kaitiname virš įkaitusių anglių. Zefyras turi lengvai pagelsti iš visų pusių, bet nepajuoduoti, neužsiliepsnoti.
Ant Graham krekerio kvadratėlio dedame kiek mažesnio dydžio šokolado plytelės nuolaužą, įkaitusį Maršmalou zefyrą ir uždengiame kitu Graham krekerio kvadratėliu. Iš zefyro ištraukiame lazdelę. Tuojau pat mėgaujamės.
Kartojame procesą nuo pradžių - iki kol širdis ir skrandis būna patenkinti.

Bulvių, cukinijų ir obuolio latkės

Moliūgo ir kokosų pieno sriuba

Bulvių kąsneliai šoninėje

Keptuvėje apskrudintos vištienos krūtinėlės

"Insalata di pasta" su grybais

Gazpačio "Panacėja"

Šernienos sprandinės kepsnys

Naujosios Anglijos tirštsriubė su krevetėmis

Kiaulienos išpjova slyvų padaže

Vištienos mišrainė su razinomis

Varškės spurgutės

Tako prieskonių mišinys

Kalakutienos "Pastrama"

"Kepučiai" arba "Švilpikai"

Balta žuvis ant grybų patalo

Mišrainė "Russkaya Zima"

Bananų ledai

Veršiena "Piccata"

Jūros ešerys "Švediškai"

Smorsai